Kaip man apsisaugoti nuo sukčiavimo?

Sukčiavimas yra bandymas apgaule įgyti nesąžiningą pranašumą (dažnai – finansinį) prieš kitą asmenį. Sukčiavimą galima apibūdinti daugeliu žodžių: apgavystė, suktybė, apgaulė, turto prievartavimas, apsimetimas, gudravimas, klasta, pinigų išgavimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu.

2019 m. dėl sukčiavimo patirtų finansinių nuostolių ataskaitoje skaičiuojama, kad Jungtinė Karalystė dėl to praranda 130–190 mlrd. GBP per metus. Nacionalinės statistikos tarnyba nurodo, kad sukčiavimas arba kibernetinės atakos žmonėms kelią didesnį pavojų nei kiti nusikaltimai.

Dažniausios sukčiavimo schemos:

Vykdant išankstinio mokesčio schemą auka kam nors sumoka pinigų, tikėdamasi gauti didesnės vertės atlygį, pvz., paskolą, sutartį, investiciją arba dovaną, tačiau už tai gauna mažai arba nieko.

Verslo sukčiavimą sudaro veikla, kurią nesąžiningai ar neteisėtai vykdantis asmuo arba įmonė įgyja pranašumą.

Labdaros sukčiavimo schemomis ieškoma paramos organizacijoms, kurios beveik nieko arba visiškai nieko nedaro. Nors tokių suktybių pasitaiko visada, jos ypač dažnos įvykus didelėms nelaimėms.

Sukčiavimas kredito kortelėmis yra neteisėtas kredito ar debeto kortelės arba kortelės numerio naudojimas siekiant apgaulingai gauti pinigų arba nuosavybės.

Tapatybės vagystė yra asmens tapatybės pasisavinimas norint vykdyti apgaulingą ar kitokią nusikalstamą veiklą.

Sukčiavimas internete yra interneto paslaugų (arba programinės įrangos su prieiga prie interneto) naudojimas siekiant apgauti aukas ar kitaip jomis pasinaudoti.

Su investicijomis susijusiu sukčiavimu siekiama klaidingais ar apgaulingais teiginiais išvilioti investicijų ar paskolų. Į tai taip pat įeina suklastotų ar padirbtų vertybinių popierių pirkimas, naudojimas arba prekyba.

Laiškų iš Nigerijos sukčiavimo tipas yra apsimetimo kitais žmonėmis ir išankstinio mokesčio schemos derinys. Tokiais atvejais iš Nigerijos siunčiamas įprastas arba el. laiškas ir gavėjui siūloma „galimybė“ gauti tam tikrą procentinę dalį nuo milijonų dolerių, kuriuos vyriausybės pareigūnu pasiskelbęs autorius bando nelegaliai pervesti iš Nigerijos.

Pagal piramidines arba Ponzi schemas pinigai surenkami iš naujesnių šios schemos aukų ir išmokami anksčiau prisijungusiems apgautiesiems. Taip sudaromas įspūdis, kad tai teisėta. Tačiau piramidinių schemų aukos pačios verčiamos ieškoti naujų žmonių, o joms už verbavimą mokami komisiniai.

Atvirkštinės hipotekos apgaulės parengiamos įvairiose nekilnojamojo turto, finansinių paslaugų ir panašiose įmonėse dirbančių nesąžiningų specialistų. Jie siekia pavogti nuosavybės teises iš to neįtariančių senyvo amžiaus piliečių arba, jais naudodamiesi, padėti apgavikams pavogti perparduodamos nuosavybės teises.

Kaip galėčiau užkirsti kelią sukčiavimui?

1. Žinok, kokiais būdais sukčiai gali su tavimi susisiekti.

Žinome, kad nusikaltėliai:

skambina telefonu žmonėms Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse;

naudodamiesi svetainėmis siūlo netikras paslaugas;

naudoja el. pašto adresus, kurie atrodo kaip oficialūs, tačiau tokie nėra.

2. Perprask sukčių gudrybes.

Nusikaltėliai gali bandyti tave įtikinti, kad iš jų labai lengvai gali kažką gauti, pvz., Jungtinės Karalystės vizą. Arba, kad dėl tavo paraiškos ar vizos kilo problemų.

Jie bandys atrodyti kaip oficialūs asmenys ir gali atitinkamai kalbėti. Tikėtina, kad sukčiai jau žinos ką nors apie tave, pvz., vardą, pavardę, adresą arba tai, kad pateikei paraišką dėl vizos. Tada jie paprašys pinigų arba tavo asmeninės informacijos.

3. Kaip apsisaugoti.

Turėtum elgtis apdairiai, jei:

pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa – nesunkiai gaunamas darbas Jungtinėje Karalystėje, o gal lengvas ir paprastas JK vizos suteikimas;

tavęs prašo pinigų, ypač jei prašo grynųjų arba sumokėti nesaugiais mokėjimo būdais, pvz., pervedant pinigus, naudojant „Ukash“ kuponą arba „Paysafecard“ (kurią gali įsigyti parduotuvėje) – naudojant šiuos būdus gavėjo neįmanoma susekti;

tavęs prašo nurodyti banko sąskaitos, kredito kortelės duomenis arba konfidencialią informaciją;

tave verčia veikti slaptai arba nedelsiant;

svetainė neatrodo profesionali (prastai parašyta ar sukurta) arba joje nėra jokios informacijos apie organizaciją;

tavęs prašo atsakymą siųsti nemokamo domeno adresu („Hotmail“, „Yahoo Mail“ arba „Gmail“), kuriame taip pat gali būti kalbos klaidų.

Jei kilo įtarimas:

neatskleisk jokios asmeninės informacijos ir nepatvirtink, kad kokia nors sukčių turima asmeninė informacija yra teisinga;

nemokėk jokių pinigų;

nemokėk elektroniniais kuponais.